apviešpatauti — tr., intr., apiviešpatauti Sut apkaraliauti, apvaldyti: Kristus pasiunčia apaštalus pasaulio apviešpatauti rš. Dievas tėvas davė apviešpataut sūnui savo tą karalystę ant tos žemės MP85. Tatai yra tiesa, kad Ponas apiviešpatavo dangų ir žemę MP111 … Dictionary of the Lithuanian Language
išviešpatauti — intr. Š, Rtr kurį laiką išlaikyti valdžią, iškaraliauti: Karalius mirė išviešpatãvęs dvidešimt devyneris metus NdŽ. viešpatauti; apviešpatauti; įsiviešpatauti; išviešpatauti; paviešpatauti; priviešpatauti; suviešpatauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
kartelis — 1 kartèlis sm. (2) DŽ 1. ekon. susitarimas tarp stambių kurios nors pramonės šakos įmonininkų, norint įsiviešpatauti rinkoje ir padidinti savo pelną: Tyrinėti finansinių organizacijų, stambiųjų bankų, sindikatų bei kartelių ir pan. veiksmus rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
paviešpatauti — intr. NdŽ kurį laiką turėti visą valdžią, pavaldyti: Tūlą laiką paviešpatavę, [komunistai] eina tomis pat pėdomis – grobimo, žiaurumo ir slaptų sutarčių A.Janul. | refl. NdŽ. viešpatauti; apviešpatauti; įsiviešpatauti; išviešpatauti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
priviešpatauti — intr. NdŽ pakankamai ilgai viešpatauti, valdyti. viešpatauti; apviešpatauti; įsiviešpatauti; išviešpatauti; paviešpatauti; priviešpatauti; suviešpatauti; užviešpatauti … Dictionary of the Lithuanian Language
suviešpatauti — NdŽ žr. paviešpatauti. viešpatauti; apviešpatauti; įsiviešpatauti; išviešpatauti; paviešpatauti; priviešpatauti; suviešpatauti; užviešpatauti … Dictionary of the Lithuanian Language
užviešpatauti — tr., intr. 1. imti viešpatauti, užvaldyti: Bet ką čia bekalbėti apie žmones, kad pas mus, vokiečiams užviešpatavus, nė gandrams vietos nebetenka LzP. | Ažviešpatãvo jis tuos namus Pandėly Skp. | prk.: Kilbasnykas vėl kažin kur prapuldavo, ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
viešpatauti — viešpatauti, auja ( auna), ãvo tr., intr. KBI41, KBII196, K, Rtr, KŽ; SD1118, SD241, B646, H, H184, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, M, Amb, L, LL137, BŽ102, LEIX79 1. turėti visą valdžią, valdyti: Jis rods nor vyresnis būti, viešpatauti R201, MŽ267. Ne… … Dictionary of the Lithuanian Language
įsikaraliauti — įsiviešpatauti: Buvo prisiekęs jam padėti įsikaraliauti rš. Edvardą medžioklėj nužudžius, Etelredas įsikaraliavo EncVII440. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
įsiviešpatavimas — įsiviešpatãvimas sm. (1) rš → įsiviešpatauti 1. viešpatavimas; apviešpatavimas; įsiviešpatavimas; užviešpatavimas … Dictionary of the Lithuanian Language
